Viršutinių centrinių kandžių statymas:
Pradedama statyti nuo centrinio viršutinio kandžio, kuris stovi įstrižai alveolinei ataugai palinkęs į išorę, o jo kandamasis kraštas nukreiptas į apatinio žandikaulio dantenas. Šio danties kandamasis kraštas turi liesti okliuzinę plokstelę. O okliuzinė plokštelė turi lengvai priglusti prie vaškinio velenėlio, kad butų galima reguliuoti jo aukštį. Danties lūpinis paviršius turi būti vienoje plokštumoje su vaškinio velenėlio išoriniu paviršiumi.
Apatinių centrinių kandžių statymas:
Toliau yra statomas apatinis centrinis kandis,
kuris su viršutiniu kandžiu kontaktuoja nežymiai. Dantis yra palinkęs į išorę taip, kad jo kaklelis krypsta nuo dantenų į išorę. Danties išilginė ašis yra lygiagreti jo medialiniam kraštui. Toliau yra statomi dantys abiejose viršutinio protezo pusėse iki ilties
Viršutinių lateralinių kandžių statymas:
Viršutinis lateralinis kandis statomas taip, kad jo kandamasis kraštas butų nutolęs ¾ mm nuo okliuzinės plokštelės. Jo kaklelinė dalis labiau palinkusi į alveolinę ataugą nei centrinio kandžio. Ir kandamasis kraštas mažiau liečia okliuzinę plokštumą. Žiūrint iš priekio, jo išilginė ašis palinkus į medialinę pusę. Lūpinis paviršius neišsikiša už vaškinio velenėlio išorinio krašto.
Norint sukurt natūraliau atrodančius protezus, statant viršutinio ir apatinio žandikaulio dantis galima juos šiek tiek pasukt ir taip suteikt individualumo.
Viršutinių ilčių statymas:
Iltis statoma taip, kad jos viršūnė liestų okliuzinę plokštumą, ir žiūrint iš šono būtų statmena jai. Lūpinis išgaubimas yra išsikišęs iš dantų lanko. Išilginė ašis šiek tiek palinkus į medialinę pusę.
Apatinių ilčių statymas:
Toliau yra statoma apatinė iltis. Iltis, žiūrint ties danties kakleliu, yra palinkusi kiek i medialinę pusę, tiek į liežuvinę.
Apatinių lateralinių kandžių statymas:
Apatinis kandis statomas taip, kad perdengimas būtų nežymus. Dantis turi būt statmenas alveolinei ataugai. Ir kontaktuot su viršutinio centrinio kandžio kandamuoju kraštu.