Dantys susidaro iš ektodermos. Vidutiniškai šeštąją intrauterinio laikotarpio savaitę burnos epitelis proliferuoja į viršutinio ir apatinio žandikaulio velenėlio vidų, į mezodermą, sudarydamas dentalinę plokštelę. Iš jos išauga besiformuojančių dantų išaugėlės – emaliniai organai. Emalinį organą sudaro emalis ir jį gaminantys ameloblastai. Šis varpo formos emalinis organas gaubia mezenchiminį dentinį spenelį (papilta dentis), sudarantį pulpos audinį, o jo paviršiuje išsidėstę odontoblastai gamina dentiną. Emalinis organas ir dentinis spenelis sudaro danties užuomazgą, gaubiamą danties folikulo. iš kurio formuojasi apydantis (periodontas).

Pieninį sąkandį sudaro 20 dantų: kandžiai, iltys ir krūminiai. Pieninis sąkandis susiformuoja apie 3 metus. 6-7 metais pradeda dygti pastovieji dantys, o pieninių dantų šaknys rezorbuojasi’ ir iki 12-13 metų pieniniai dantys pasikeičia pastoviaisiais. 12-14 metų vaikų dažniausiai būna išdygę 28 dantys, o tretieji krūminiai dantys dygsta vėliau arba visai neišdygsta.

Pieniniai dantys skiriasi nuo pastoviųjų – jie yra baltesni, mažesni, ryškesnis išgaubimas ties pusiauju. Jų sienelės plonesnės, pulpos kamera santykinai didesnė, dentino kanalėliai platūs, todėl dantų ėduonies procesas greitai komplikuojasi pulpos pažeidimu.

Krūminių pieninių dantų šaknys lenktesnės, plonesnės. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dygstančių pastoviųjų dantų priekaklelinės sritys ir vagelės ne visai mineralizavęsi. Procesas baigiasi mineralams patekus iš seilių. Šios vietos yra pažeidžiamos dantų ėduonies, todėl būtina ideali higiena ir profilaktikos priemonės.