Tai pūlinis uždegimas, apimantis akies voko krašto riebalų liauką arba blakstienos maišelį. Dažniausiai atsiranda persisaldžius, ypač nuo stipraus šalto vėjo.
Pradėjus kilti miežiui, reikia tuojau dėti prie akies drėgną karštą skudurėlį arba uždėti silpno ramunėlių užpilo ar boro rūgšties kompresą. Miežis greičiau pranyks arba pūlinys lengviau pratrūks. Reikia stebėti kitą akį ir ją taip pat plauti boro rūgštimi, nes miežiui būdinga persimesti iš vienos akies į kitą. Jei miežiai kyla dažnai, reikia kreiptis į gydytoją.
Naminė priemonė: patepti akies voką nuvalyto česnako skiltele.
Liaudies prietarai:
- Kylant miežiui parodyti ligoniui špygą, parodyti staiga, neįspėjus, ir miežis nustoja augti.
- Įdėmiai žiūrėti į akį, paskui apvesti ją tris kartus su tuoktuvių žiedu liečiant blakstienas, kaskart papučiant į šoną. Miežis išnyksta.
- Užrišti raudoną vilnonį siūlą ant riešo (prie pulso) priešingoje nuo miežio pusėje.