Kiekvieno žmogaus šypsena yra individuali. Ji išreiškia žmogaus asmenybę, suteikia jo išvaizdai simpatiškumo ar atvirkščiai, parodo žmogaus sarkastinį, pašiepiantį požiūrį. Kuo pagrįstas šis šypsenos išskirtinumas, individualumas, jos charakteris? Kodėl vienų žmonių šypsena patraukia, užburia, skatina pasitikėjimą, o kitų – atstumia, nuteikia negatyviai? Manoma, kad didžiulę reikšmę čia lemia dantų ir lūpų santykis. Tai

sritis, kuriai dantų technikai negali skirti dėmesio, nes dantų ir lūpų santykis paprastai dantų technikams yra nežinomas, nes jie nemato paciento.

Gal būt, būtent todėl žmonių su dantų protezais šypsena neatspindi jų charakterio, lieka vienoda, dirbtinė, netgi nepatraukli, be jokio šarmo ar individualumo.

R.Bellinis iš Florencijos jau seniai pastebėjo šiuos trūkumus ir pabandė padėti dantų technikams pagyvinti dantų protezų priekinių dantų estetinį vaizdą, atsižvelgdamas į lūpų – dantų santykį.

Jo nuomone, dantų gydytojo-odontologo padarytos pacientų dantų ir lūpų formos gali suteikti dantų technikams informacijos apie pacientų dantenų anatomiją. Taip atkuriami paciento funkciniai bruožai, suformuojamas artikuliacinis aparatas. Dantų estetikai, R.Bellinio nuomone, svarbu yra dantų lietimosi su lūpomis charakteristika. Žinoma, kai kurie galvoja, kad užtenka pasinaudoti muliažu, ant kurio galima būtų pritvirtinti restauruotą protezą ir jį išbandyti. Tačiau toks būdas atima žymiai daugiau laiko, negu papildomas atspaudas. Tuo jau įsitikino kai kurie gydytojai-odontologai, kurie šį lūpų atspaudo metodą tobulina, modifikuoja ir dantų technikų laboratorijai pateikia smulkią informaciją apie paciento lūpų santykį su dantimis.

Žinia, kad kiekviena nauja technika susijusi su tam tikrais sunkumais. Šiuo atveju oralinei aplinkai suformuoti reikia skirti daugiau laiko, negu paprastam dantų atspaudui. Paciento lūpos turi būti tam tikroje stabilioje padėtyje. Tai ypač svarbu sėkmingam darbo rezultatui. Informacija apie paciento lūpas, kurią reikia perduoti dantų technikų laboratorijai, tai paciento lūpų padėtis jam draugiškai besišypsant.

Šios šypsenos metu matoma tik nedidelė priekinių dantų dalis, maždaug 1,5 – 2 mm viršutinių priekinių dantų. Pagal tai rekomenduojami visi kiti dantys. Dantų technikas nustato teisingas proporcijas, harmoningai prijungia priekinius dantis ir suteikia jiems individualumą pagal specifinį paciento burnos kampą.

Kitas sunkumas, susijęs su medžiaga, kuri galėtų tiksliausiai atkurti lūpų formą. Si medžiaga turėtų būti pakankamai minkšta, kad lūpų formavimo metu pacientas jų nesuspaustų ir nepakeistų “šypsenos”. Būdama kieta, atspaudams naudojama medžiaga gali pakeisti lūpų audinius, tuo pačiu pakeisdama lūpų formą. Šiuo metu ši problema jau yra išspręsta.